Dantų griežimas (bruksizmas)
Dantų griežimas (bruksizmas)
Norint sumažinti bruksizmą ir jo daromą žalą, reikia išsiaiškinti to priežastis ir jas šalinti. Pajutus pirmuosius bruksizmo požymius, rekomenduojama kuo anksčiau kreiptis į gydytoją odontologą ir/ar kineziterapeutą, dirbantį su žandikaulio sąnariu. Kuo ankščiau bus pradėtas gydymas, tuo lengviau bus galima išspręsti problemą. Sėkmingas gydymas labai priklauso nuo paciento motyvacijos ir darbo su savimi – mokymosi išreikšti stresą ir emocijas kitais būdais, gebėjimo atipalaiduoti, prižiūrėti veido raumenų būklę, užtikrinant darbo ir poilsio režimų darną.
Kineziterapeutai dirba su veido raumenynu, atkuria jų balansą. Dažnu atveju vieni raumenys būna spazmuoti, pavargę – tuomet juos reikia atpalaiduoti masažo metu, kiti būna per silpni – jiems reikia duoti krūvio, aktyvuoti. Balansuojant raumenyną, nuimamas apkrovos nuo sąnario bei dantų. Dažnu atveju taikant būtent kineziterapiją bruksimas išnyksta arba ženkliai sumažėja.
Ypač efektyvus yra specialisto atliekamas intraoralinis veido masažas. Jo metu veido raumenys yra atplaiduojami iš gleivinės pusės, taip galima pasiekti giliai esančius raumenis, kurie būna įtempti nuo nuoalatinio griežimo nakties ir/ar dienos metu.
Bruksizmas – tai apatinio ir viršutinio žandikaulių dantų parafunkcinis kontaktavimas, kuris pasireiškia dantų trynimu, griežimu ar stipriu sukandimu. Šis sutrikimas, pažeidžiantis dantis, periodonto audinius, smilkininį apatinio žandikaulio sąnarį (SAŽS) ir kramtomuosius raumenis, gali pasireikšti ir nakties, ir dienos metu.
Kadangi tai yra nekontroliuojamas ir nesąmoningas veiksmas, apie tai, kad griežia dantimis, žmogui dažniausiai gali pasakyti tik šalia miegantis asmuo arba vizito metu dantų nudilimą pastebėjęs gydytojas odontologas.
Atlikti tyrimai rodo, kad dieną dantimis griežia apie 31%, o naktį – 15,9% žmonių. Taip pat teigiama, kad griežiančiųjų dantimis moterų ir vyrų skaičius yra panašus, tačiau ši parafunkcija rečiau paveikia vyresnius žmones.
Žmogus įprastai aktyviai sukanda dantis tik valgio metu kramtydamas maistą, o dantys, esantys ramybės būsenoje, tarpusavyje kontaktuoja tik labai švelniai arba visai nekontaktuoja. Esant įprastoms sąlygoms, kramtomieji raumenys būna atsipalaidavę, lūpos suglaustos, liežuvis laikomas atremtas į viršutinį gomurį.
Tačiau neretai situacija keičiasi supykus – dantys nesąmoningai yra stipriai sukandami. Tiesa, šis veiksmas trunka trumpai, todėl neigiamas jo poveikis nepasireiškia.
Turint dantų griežimo problemą dėl aktyvios kramtomųjų raumenų veiklos net ir ramybės būsenoje dantys yra per stipriai sukandami. Moksliniais tyrimais patvirtinta, kad dantimis griežiančių žmonių dantys per parą trinasi 7 kartus ilgiau nei įprastai. Rezultatas – nuolat įsitempę raumenys sutrikdo smilkininio apatinio žandikaulio sąnario veiklą, o veikiant stiprioms sukandimo jėgoms lemiami pakitimai apydančio audiniuose. To pasekoje, per tam tikrą laiko tarpą atsiranda bruksizmo (dantų griežimo) simptomai ir padariniai.
Griežiantys dantimis skundžiasi:
- žandikaulio skausmu,
- žandikaulio sąnario traškesiu,
- sunkesniu išsižiojimu,
- dantų paslankumu,
- dantų žymėmis liežuvio srityje;
- skausmingomis dantenomis,
- jautrumu šalčiui ir karščiui,
- skausmu smilkinių srityje,
- dantų kramtomųjų paviršių gumburų nudilimais,
- kramtomųjų raumenų hipertrofija, padidėjusiu raumenų tonusu, nuovargiu,
- dantų ar jų protezų įtrūkimais bei lūžiais.
Bruksizmą (dantų griežimą) sukeliantys veiksniai
Vienos konkrečios bruksizmo priežasties nėra. Nustatyta, kad įtakos dantų griežimui gali turėti daug veiksnių. Pavyzdžiui, viena pagrindinių priežasčių yra stresas bei nervinė įtampa. Kai kuriais atvejais griežimas dantimis gali būti vienas iš simptomų turint endokrininės sistemos sutrikimų, sergant Parkinsono, Hantingtono ar navikinėmis nervų ligomis, epilepsija.
Pagrindiniai veiksniai, sukeliantys dantų griežimą:
- Psichologiniai – depresija, stresas, įtampa, emocinis išsekimas.
- Netaisyklingas sąkandis. Esant netaisyklingam sąkandžiui, žmogus stengiasi sustatyti dantis į patogią padėtį, dėl to jie trinasi vieni į kitus ir taip atsiranda bruksizmas.
- Miego sutrikimai. Miego apnėja (laikinas kvėpavimo sustojimas miego metu), knarkimas, miego paralyžius, kalbėjimas miego metu.
- Kūno intoksikacija (parazitais, vaistais).
- Vitaminų (B grupės) ir mikroelementų (magnio) trūkumas.
- Žandikaulio augimo ir dantų dygimo periodas. Atlikti tyrimai rodo, kad tai pagrindinis veiksnys, sukeliantis dantų griežimą vaikams. Teigiama, kad iki nuolatinio sąkandžio susiformavimo, dantų griežimas vaikams yra fiziologinis procesas. Dažniausiai pasireiškia išaugus pirmiesiems pieniniams dantims arba kai pradeda dygti nuolatiniai dantys (apie 5 – 7 gyvenimo metus). Tačiau dėl šios priežasties atsiradęs bruksizmas išnyksta savaime.
Nedelskite, mūsų komanda pasiruošusi Jums padėti!
