Miofunkcinė terapija – neinvazinis gydymo metodas, apimantis veido, burnos bei kaklo raumenų stiprinimo pratimus, kuriais siekiama pagerinti propriorecepciją, tonusą ir judrumą. Kitaip tariant – tai yra veido raumenų kineziterapija.

Miofunkcinė terapija yra taikoma jau daugelį metų norint pakeisti, pakoreguoti veido ir burnos raumenų funkcijas, pašalinti įpročius, tokius kaip užtęstas nykščio čiulpimas, nagų kramtymas, liežuvio kišimas tarp dantų, praverta burna ramybės metu, kvėpavimas pro burną, netaisyklingas kramtymas ar liežuvio bei lūpų padėtis. Be to, gydytojai naudoja miofunkcinę terapiją kaip papildomą, neinvazinį gydymo metodą smilkininio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimams gydyti.

Miofunkcinės terapijos metu sudaroma individuali pratimų programa, kuri padeda lavinti lūpų, liežuvio, kramtymo, veido raumenis bei jų funkcijas. Programa sudaroma tiek vaikams nuo 5-6 metų, tiek suaugusiems.

Miofunkcinė terapija rekomenduojama, jei:

• susiformavęs įprotis kvėpuoti per burną;

• nusistovėjusi netaisyklinga liežuvio poilsio padėtis (liežuvis nusileidęs žemyn);

• trumpas liežuvio/lūpų pasaitėlis;

• pasireiškia veido raumenų veiklos sutrikimų;

• kramtymo raumenys yra silpni arba pertempti;

• pasireiškia smilkininio žandikaulio sąnario sutrikimų;

• netaisyklingas sąkandis;

• patiriama miego sutrikimų;

• griežiama dantimis (bruksizmas).

Miofunkcinė terapija didelį dėmesį skiria liežuviui ir lūpų raumenynui. Dėl to, kad dantys burnos ertmėje yra nuolat veikiami dviejų viena kitai priešingų jėgų: lūpų ir liežuvio raumenų. Šiems raumenims veikiant darniai vienas kito atžvilgiu, veidas vystosi harmoningai, tačiau pažeidus raumenų pusiausvyrą, situacija pasikeičia. Esant liežuvio disfunkcijai, rijimas vyksta stumiant priekinius dantis – formuojasi atviras sąkandis, sutrinka ne tik veido estetika, bet ir funkcijos: kalba ir kramtymas. Kita problema, kuri gali atsirasti dėl šių raumenų disbalanso – tai kvėpavimas per burną. Mažas vaikas ima kvėpuoti pro burną, pasikeičia jo veido, kaklo raumenų tonusas, stuburo laikysena. Ilgai tęsiantis kvėpavimui pro burną vystosi siauras viršutinis žandikaulis, kryžminis sąkandis, galinė apatinio žandikaulio pozicija.

Miofunkcinė terapija sustiprina obstrukcine miego apnėja sergančių vaikų liežuvio ir lūpų raumenis, koreguoja kvėpavimo įpročius, sumažina apnėjos/hipopnėjos indeksą, sėkmingai gydo obstrukcinę miego apnėją, sumažina knarkimo intensyvumą, dažnumą, koreguoja liežuvio padėtį, mažina mieguistumą bei kitus obstrukcinės apnėjos simptomus.

Remiantis naujausiais tyrimais, vaikams, sergantiems obstrukcine miego apnėja,
vystosi burnos ir veido sutrikimai bei anatominės anomalijos, atsiradusios dėl viršutinių kvėpavimo takų obstrukcijos. Šioms anomalijoms yra priskiriamas aukštas gomurio lankas, hipotoniškas liežuvis ir lūpų raumenys.

Jei pastebėjote šias problemas sau ar savo vaikui, jas reikia koreguoti nedelsiant, nes veido miofunkciniai (raumenų ir funkcijų) sutrikimai neigiamai paveikia daugybę procesų veide:

• kramtymą,

• rijimą,

• kalbą,

• smilkininio apatinio žandikaulio sąnarių judesius,

• veido skeleto augimą ir vystymąsi,

• ortodontinio gydymo rezultatų stabilumą,

• veido estetiką.

Miofunkcinė terapija apima:

• Individualiai atliekamus lūpų ir liežuvio pratimus (gydymą atliekant su veido raumenų fizioterapija).

• Ydingų būklių ir žalingų įpročių šalinimą (kvėpavimo pro nosį atstatymas, atsisakymas piršto ar čiulptuko čiulpimo).

Šios terapijos pratimai nėra sudėtingi, bet reikalauja kantrybės, tikslumo ir motyvacijos. Gydymas gali užtrukti apie 6 mėnesius. Pirmi terapijos mėnesiai ypač svarbūs, nes formuojami nauji motoriniai įgūdžiai veide. Didžiausias darbas atliekamas paciento namuose – kineziterapeutai tik veda per procesą, sudaro pratimų kompleksus, kelia pratimų krūvį, stebi kaip keičiasi paciento būklė, esant reikalui keičia gydymo planą. Atliekant namų darbus pasiekiami stulbinantys rezultatai: pagerėja miego kokybė, koreguojamas sąkandis, atsistato kvėpavimas, dingsta knarkimas, mažėja bruksizmas, dingsta žandikaulio skausmai, koreguojasi laikysena, mažėja infekcijų tikimybė.