Laikysena ir veido grožis

Laikysena ir veido grožis

Galvos poslinkis pirmyn

1 pav. Galvos poslinkis pirmyn

Tarptautinių tyrimų duomenys rodo, kad žmogus per dieną praleidžia nuo 7 iki 15 valandų sėdėdamas, o tai daro itin neigiamą įtaką mūsų sveikatai, savijautai, nuotaikai ir darbingumui.
Žmogaus griaučių-raumenų sistema nėra pritaikyta ilgai trunkančiam statiniam darbui. Nustatyta, kad kaklo ir pečių skausmas tiesiogiai priklauso nuo sėdėjimo laiko.
Netaisyklingoje sėdimoje padėtyje galva pasislenka pirmyn (1 pav.). Naujausi tyrimai rodo, kad tokia netinkama galvos bei kaklo padėtis tiesiogiai didina kramtomųjų raumenų aktyvumą. Kaklo srityje sukeliama tarpslankstelinių diskų, sąnarių, raumenų bei raiščių apkrova. Pakaušio raumenys yra labai svarbūs centrinės nervų sistemos funkcijai. Jie teikia mums informaciją apie galvos bei taisyklingą kūno padėtį (propriocepcija). Įrodyta, kad galvos poslinkis pirmyn didėja labiau sėdimoje nei stovimoje padėtyje.
Veido sveikatai ir grožiui labai svarbi taisyklinga laikysena, todėl svarbu subalansuoti raumenų, išsidėsčiusių aplink stuburą (stuburo juosmeninėje, krūtinėje ir kaklinėje srityse), įtampą. Kaklo srityje yra sutelkta labai daug kraujagyslių, kurios, esant raumenų įtampoms, spazmams, gali būti užspaudžiamos. Subalansuota, optimali kaklo raumenų veikla garantuoja laisvą kraujo tekėjimą, o to pasekmė – tinkamai deguonimi aprūpintos smegenys bei veido raumenys ir oda. Kaklinė stuburo dalis yra veido sąsaja su kūnu. Norint turėti gražų ir sveiką veidą, ypač turime koreguoti kaklo raumenų tonusą, kuris su amžiumi didėja.
,,Veido formavimas su tigro jausmu’’ autorė Benita Cantieni teigia, kad pirmasis žingsnis spindinčio ir žavingo veido link prasideda nuo pėdų. Netaisyklinga pėdų padėtis tiesiogiai veikia laikyseną. Visas kūnas yra visuma. Kūno laikysena tiesiogiai formuoja veido išraišką. Jeigu laikysena provokuojanti, veidas atrodo arogantiškas. Choleriko kūno kalba taip pat atsispindi veide. Drovaus žmogaus kūno kalba iš karto pasimato nuo pėdų iki pakaušio. Taip pat atskiros kūno dalys tarpusavyje sąveikauja. Pavyzdžiui, pasikeitusi dubens padėtis turi tiesioginį ryšį su netaisyklinga kaklo padėtimi. Todėl, nekoreguojant savo įpročių, gali atsirasti veido mimikos bei kramtomųjų raumenų įtampa. Viskas, ką darome kūnui, veikia ir veidą.
Žmonės, dirbantys sėdimą darbą, jaučia daug didesnę raumenų įtampą nei aktyviai judantys žmonės. Tai glaudžiai susiję su senėjimo procesu. Rūkymas, mityba, vidinės būsenos pakitimai taip pat spartina senėjimo procesą.
Streso metu įsitempia mūsų kūno bei veido raumenys ir pasireiškia atitinkamos mimikos. Jei stresinės situacijos kartojasi dažnai, mūsų organizmas priprant jausti nuolatinę įtampą, tai tampa kasdienine, įprastine būsena. Kai tai nutinka, kontroliuoti mimikos nebeįmanoma. Kalbant apie veidą, verta akcentuoti, kad didžiausią įtampą jaučia kramtomieji raumenys, štai jų deformacijos ir lemia veido ovalo pakitimus.
Stresas, netaisyklinga laikysena ir ilgai trunkantis statinis darbas formuoja rūškano, pavargusio veido išvaizdą (2 pav.).

Statinio darbo poveikis viršutinei kūno daliai

2 pav. Statinio darbo poveikis viršutinei kūno daliai

Dėl susiformavusios netaisyklingos laikysenos sutrumpėję krūtinės raumenys paskui save žemyn tempia kaklo srities raumenis, taip pradeda formuotis dvigubas pagurklis. Žemyn tempdamiesi kaklo raumenys su savimi tempia ir veido raumenis – taip formuojasi veido ovalo pakitimai, prarandame jaunystės kampą.
Žmogaus amžių „vertiname” pagal veido proporcijų pakitimus. Juos taip pat lemia raumenų spazmai. Pagrindiniai požymiai, išduodantys žmogaus amžių, yra pakitusi veido ovalo forma (nykstantis jaunystės kampas), išnykęs taisyklingas fiziologinis kaklo linkis.
Kai senstame mūsų veido raumenys sutrumpėja, tad veido kontūrai praranda savo patrauklumą. Taip pat išsitempia oda, todėl veido apimties trūkumas tampa dar labiau pastebimas. Veido apimties praradimas pirmiausiai pasireiškia skruostų, skruostikaulių, lūpų kampučių, nosies srityse. Pakitęs veido ovalas ir įdubę skruostai kartu su raukšlėmis išduoda žmogaus amžių, o kartais prideda daugiau metų.
Dirbant 8 valandas per dieną, būtinos trumpos 5-15 minučių pertraukėlės po kiekvienos darbo valandos bei pietų pertrauka. Jų metu ir po darbo rekomenduojama atlikti akių ir fizinius pratimus, mažinančius nuovargį. Įrodyta, kad trumpos 15 minučių pertraukos, darbo prie kompiuterio metu, pagerina žmogaus produktyvumą, gerą savijautą. Trumpos pertraukos, skirtos fiziniam aktyvumui, efektyvesnės nei pasyvus poilsis.

© 2019 - 2024 Visos teisės saugomos FaceMyo. FaceMyo privatumo politika