Veido senėjimo anatomija

Veido senėjimo anatomija

Senėjimas. Kas tai?

Tai vidinės energijos trūkumas, pasireiškiantis raumenų spazmais (blokais), kaulų deformacijomis bei netolygiu organizmo skysčių (kraujo, limfos) judėjimu. Esant raumenų spazmams organizmo skysčiai užsilaiko tam tikrose vietose, kurios ir tampa blokais. O ten, kur skysčiai užsistovi, vystosi bakterijos ir virusai, prasideda uždegiminiai procesai, vystosi ligos. Kai vienose organizmo zonose yra skysčių perteklius, užsilaikymas, tai kitose atsiranda jų trūkumas. Tuomet vyksta dehidratacijos procesas, vidiniai organai ir audiniai džiūsta.

Kodėl senstame?

Iki šiol į šį klausimą dar nėra išsamiai atsakyta. Remiantis daugybe atliktų tyrimų egzistuoja keletas pagrindinių teorijų. Viena iš senėjimo versijų – telomerai – trumpos besikartojančios DNR sekos. Organizmui senėjant šios sekos trumpėja. Tačiau šios sritys nuolatos atsinaujina. Kol organizmui užtenka jėgų, vidinės energijos, tol jis išlieka jaunas. Moksliškai yra įrodyta tiktai viena teorija – senatvė gamtoje nenumatyta: nė vienas gyvūnas nemiršta nuo senatvės, šia „liga“ serga tik žmonės ir naminiai gyvūnai, kuriais mes rūpinamės. Senatvė – tai civilizacijos dovana.

Nuo kada pradedame senti?

Organizmas ima senti gerokai anksčiau, nei parodo veidrodis. Biologinis audinių senėjimas prasideda nuo 25–erių, tačiau jis nebūtinai turi sutapti su fiziniu senėjimu, kuris yra glaudžiai susijęs su traumomis. Taip pat išorinis senėjimas ne visada sutampa su vidiniu senėjimu. Moteris, ar vyras, sulaukęs 50-ties, gali atrodyti “ne pagal savo metus” jaunai ir atvirkščiai – daugelis 30-mečių atrodo gerokai vyresni. Yra teorijų, kurios bando pateikti schemas, nuo kokio amžiaus ima senti mūsų organai. Pavyzdžiui, norint išsaugoti sveiką ir gražią odą, ja rūpintis būtina jau nuo 18 metų, nes nuo šio amžiaus pradeda mažėti jos spindesį užtikrinančio kolageno. Plaučių funkcija pradeda silpti maždaug nuo 30 metų. Todėl šiame amžiuje ypač svarbu atsisakyti žalingų įpročių ir sportuoti. Panašiame amžiuje ima silpnėti ir kaulai, tačiau moterims šis procesas ypač suaktyvėja po menopauzės, apie 60-tuosius gyvenimo metus. Taip pat senėjimo procesui didelę svarbą turi gimdymo traumos.

Ar skirtingai sensta vyrai ir moterys?

Vyrų ir moterų senėjimo procesai yra šiek tiek skirtingi. Senstant keičiasi visa organizmo struktūra. Žvelgiant iš estetinės pusės, vyrams pasisekė labiau, jų oda yra storesnė. Tvirtesnė kaulų – raumenų sistema padeda organizme išsaugoti aktyvią kraujotaką. Vyrai dažniau užsiima fizine veikla nei moterys. Dėl šių priežasčių vyrams rečiau formuojasi skysčių sankaupos veide.

Kokie estetiniai pokyčiai vyksta senstant?

Senėjimo procesas siejamas su veido srityje atsiradusiomis raukšlėmis, odos struktūros pakitimu. Spazmuojantis mimikos raumenims, atsiranda raukšlės. Tačiau, raukšlės šiais laikais būdingos daugeliui ir jaunų žmonių, taigi, jos nėra amžiaus atspindys. Taip pat ne visi jauni žmonės džiaugiasi lygia oda.

Mes žmogaus amžių „vertiname” pagal veido proporcijų pakitimus. Juos taip pat nulemia raumenų spazmai. Pagrindiniai požymiai „išduodantys“ žmogaus amžių yra pakitusi veido ovalo forma, išnykęs taisyklingas fiziologinis kaklo linkis.

Kai senstame mūsų veido raumenys sutrumpėja, tad veido kontūrai praranda savo patrauklumą. Taip pat išsitempia oda, todėl veido apimties trūkumas tampa dar labiau pastebimas. Veido apimties praradimas pirmiausiai pasireiškia  skruostų, skruostikaulių, lūpų kampučių, nosies srityse. Pakitęs veido ovalas ir įdubę skruostai kartu su raukšlėmis išduoda žmogaus amžių, o kartais prideda daugiau metų. Laikui bėgant paslėpti trūkumus nepadeda nei makiažas, nei šukuosena.

Veido senėjimo tipai.

Senstant keičiasi apatinė veido dalis. Pagrindiniai raumenys, nulemiantys odos pertekliaus atsiradimą ir „jaunystės“ kampo išnykimą, yra burnos kampo nuleidžiamasis, žandinis bei kramtomasis raumuo.

Pagal tai, kaip deformuojasi kramtomieji raumenys, yra skiriami du pagrindiniai veido senėjimo tipai.

Pirmojo biomechaninio veido senėjimo tipo metu prarandamas „jaunystės“ kampas, formuojasi vadinamieji „buldogo žandai“, apatinės veido dalies nudribimai. Šis senėjimo tipas pasireiškia spazmuotu kramtomuoju raumeniu (tvirtinasi prie apatinio žandikaulio). Kramtomasis raumuo pasislenka aukštyn link nosies, kartu su savimi pritraukia ir apatinį žandikaulį. Veidas pradeda ilgėti, smakras nusileidžia žemyn. Nereikalinga oda taip pat krenta žemyn, atsiranda klostės, besileidžiančios nuo burnos kampučių bei apatinės veido dalies nudribimai. Veidas atrodo pavargęs. Šis senėjimo tipas yra dažnesnis ir pasireiškia apie 80-85 proc. žmonių.

Antrojo biomechaninio veido senėjimo tipo metu taip pat prarandamas „jaunystės“ kampas, bet vyksta priešingas procesas – kramtomasis raumuo išsitempia ir stumia apatinį žandikaulį pirmyn ir į viršų. Šiuo atveju apatinės veido dalies nudribimai yra mažesni, dažnai jų visai nebūna, tačiau stipriai spazmuojasi žiedinis burnos raumuo, tai pasireiškia siauromis lūpomis ir raukšlėmis aplink jas bei smakras riečiasi į viršų.

Kiti du paminėti raumenys (burnos kampo nuleidžiamasis ir žandinis) taip pat spazmuojasi, sutrumpėja, dėl to oda lūpų kampučiuose sukrenta.

Kas nulemia senėjimo spartumą?

Vienas iš svarbiausių veiksnių, nulemiančių senėjimo proceso spartumą, yra psichoemociniai faktoriai. Streso metu mes įsitempiame, dėl šios priežasties įsitempia mūsų kūno bei veido raumenys ir pasireiškia atitinkamos mimikos. Jei stresinės situacijos kartojasi dažnai, mūsų organizmas „pripranta“ jausti nuolatinę įtampą ir tai tampa kasdienine, įprastine būsena. Kai tai nutinka, kontroliuoti mimikos nebeįmanoma. Kalbant apie veidą, didžiausią įtampą jaučia kramtomieji raumenys, o jų deformacijos ir nulemia veido ovalo pakitimus.

Taip pat labai svarbus faktorius yra gyvenimo būdas. Žmonės, dirbantys sėdimą darbą, jaučia daug didesnę raumenų įtampą, nei aktyviai judantys žmonės. Tai glaudžiai susiję su senėjimo procesu. Rūkymas, mityba, vidinės būsenos pakitimai taip pat spartina senėjimo procesą.

Kaip galime padėti sau kovoti su senėjimo procesu?

Sustabdyti senėjimo proceso nepavyks, tačiau jį prislopinti ar padaryti ne tokį pastebimą tikrai įmanoma. Ir nebūtinai plastinėmis operacijomis. Norint pasiekti rezultatų, svarbu suprasti, jog grožis ir sveikata yra glaudžiai susiję. Paprasčiausias ir veiksmingiausias būdas – pašalinti raumenų spazmus organizmo viduje ir išorėje. Pavyzdžiui, jei norisi atsikratyti ryškios mimikos raukšlės, reikia veikti raumenį, kuris ją suformavo. Veido sveikatai ir grožiui labai svarbi taisyklinga laikysena, todėl svarbu subalansuoti raumenis, išsidėsčiusius aplink stuburą (stuburo juosmeninėje, krūtinėje ir kaklinėje srityse). Kaklinė stuburo dalis yra veido „tiltas“ su kūnu. Norint turėti gražų ir sveiką veidą, ypač, turime koreguoti kaklo raumenų tonusą, kuris su amžiumi didėja. Ne be priežasties ir FaceMyo procedūrų metu dirbame su kaklo bei apykaklės sritimis.