Veido raumenys
Senėjimo Mechanizmas
Veidas – vienas pagrindinių, o dažnai ir svarbiausias mūsų amžiaus rodiklis. Judėjimas būtinas ne tik mūsų kūnui bet ir veidui. Mums suteikiama galimybė puoselėti savo veido bruožus taip pat, kaip mes tobuliname kūno formas sportuojant. Visas šias struktūras galime paveikti natūraliais būdais. Jau nuo senų laikų pasikliaunama masažais ir mankštomis, norint palaikyti veido sveikatą ir jaunatviškumą.
Sudėtingą biomechaninę sturuktūrą, tokią kaip veidas ir kaklas, sudaro apie 100 raumenų ir 29 kaukolės kaulai – ir visa tai nuolat juda. O mes visą kaltę norime suversti odai. Nepaisant to, kad oda turi nuostabią savybę nuolat atsinaujinti, bėgant metams ji praranda elastingumą, suglemba ir susiraukšlėja.
Senstant, viršutinio žandikaulio ir skruostikaulių kaulinės masės mažėjimas, kartu su akiduobių plyšio didėjimu, keičia veido skeletą. Dėl šios priežasties, poodiniai riebalai praranda stabilumą ir veikiami gravitacijos jėgų smunka žemyn. Raumenys trumpėja, taip pat mažėja jų judesio amplitudė, formuojasi mimikos raukšlės, sutrinka limfos tekėjimas.
Stresas, netaisyklinga laikysena ir ilgai trunkantis statinis darbas formuoja rūškano, pavargusio veido išvaizdą. Dėl susiformavusios netaisyklingos laikysenos sutrumpėję krūtinės raumenys paskui save žemyn tempia kaklo srities raumenis, taip pradeda formuotis „dvigubas pagurklis“. Žemyn tempiami kaklo raumenys su savimi tempia ir veido raumenis, to pasekoje formuojasi veido ovalo pakitimai, prarandame jaunystės kampą.
Veido raumenys
Pasirodo, kad visų veido raumenų tonuso praradimas yra tik mitas. Senstant jie ne atsipalaiduoja, o atvirkščiai – spazmuojasi, traukiasi. Norint suprasti ką galime koreguoti veide, turime žinoti kokie raumenys jį sudaro. Veido raumenys skirstomi į mimikos ir kramtomuosius.
Mimikos raumenys – tai ploni raumeniniai pluoštai, be fascijų (gaubiančios plėvės). Jie skiriasi nuo kitų žmogaus kūno raumenų tuo, kad vienu galu tvirtinasi prie kaulų, o kitu – prie gretimų raumenų arba veido odos. Susitraukdami jie judina veido odą, sudaro raukšles bei įdubas, suteikia veidui atitinkamas išraiškas, perduoda emocinę informaciją (tokias kaip džiaugsmo, nuostabos, gėdos, skausmo ir pan). Nuo daugybės raumenų susitraukimų kombinacijų priklauso nepaprastai įvairi mimika.
Kramtomieji raumenys – tai keturios poros tvirtų raumenų, iš kurių du yra paviršiniai (kramtomasis ir smilkininis raumenys), du – gilieji (vidinis ir šoninis sparniniai raumenys). Kramtomiesiems raumenims bendra yra tai, kad jie visi prasideda nuo kaukolės kaulų, prisitvirtina skirtingose apatinio žandikaulio vietose. Jų dėka yra judinamas apatinis žandikaulis, kai mes kramtome, žiovaujame, kalbame.
Kramtomieji ir mimikos raumenys skirtingai keičia mūsų veidą senstant, kadangi jie turi skirtingas funkcijas, bei prisitvirtinimo būdus. Spazmuojantis mimikos raumenims, atsiranda raukšlės.
Su amžiumi džiūdami ir trumpėdami mimikos raumenys traukia paskui save odą, atsiradusi nereikalinga oda (kuri, prarasdama elastingumą nespėja susitraukti kartu su spazmuotu raumeniu), neišvengiamai sukrenta klostėmis „buldogo skruostų“ pavidalu.
Taigi, daugeliu atvejų klosčių kaltininkas yra ne oda, o konkretūs raumenys, suvytę dėl nervinių skaidulų nykimo (atrofijos). Pavyzdžiui, raukšlės kaktoje, smakro zonoje, nuo nosies iki lūpų, virš lūpų – tai mimikos raumenų spazmas.
Kramtomiesiems raumenims spazmuojantis, atsiranda veido formos pokyčiai. Kadangi kramtomieji raumenys dviem galais tvirtinasi prie kaulų struktūrų, jų susitraukimo arba išsitempimo metu keičiasi žandikaulio linija: apatinis žandikaulis pradeda stumtis į priekį ir riestis prie nosies.
Mūsų individualūs bruožai priklauso ne nuo odos, o nuo kaukolės ir raumenų formos, taip pat nuo to, kaip raumenys jungiasi su kaulais ir oda, nuo poodinio – riebalinio sluoksnio ir t.t., trumpai tariant, nuo viso to, ką galima įvardinti karkasu, ant kurio užtempta oda. Ir visa ši sistema nėra amžina.
